Glaistymas – tai įvairių paviršių išlyginimas paruošiant juos tolesnei galutinei apdailai. Glaistymas reikalingas ir naujai pastatytuose būstuose, po tinkavimo, ir remontuojamose senesnės statybos patalpose. Sienų ir lubų glaistymas yra savaime suprantamas paviršių paruošimas apdailai. Nepriklausomai nuo to, kokia bus galutinė apdaila (dažymas, tapetai, plytelės, struktūrinis tinkas) – glaistymo procesas neišvengiamas. Skiriasi tik naudojamos glaisto rūšys ir glaistomo paviršiaus paruošimo lygis.
Kokie yra dažniausiai naudojami glaistai?
Pagal sudėtį, t. y., užpildą, rišančiąją medžiagą ir cheminius priedus glaistai skirstomi į cementinius, gipsinius ir polimerinius bei kiek rečiau naudojamus organinius ir lateksinius.
Cementiniai glaistai tinkami naudoti ypač drėgnose patalpose, pvz., baseinuose. Jais glaistomos betoninės plokštės. Gipsiniai glaistai naudojami sausose patalpose tinkuotiems ir gipskartonio paviršiams glaistyti, o polimeriniais glaistais lyginami betono, tinko, gipso kartono paviršiai. Polimeriniai glaistai yra elastingi, plastiški ir lengvai šlifuojami, todėl jais, dengiant itin plonu sluoksniu, galima galutinai išlyginti ir rupesniais glaistais dengtus paviršius. Gipso kartono plokščių siūlių užtaisymui naudojami specialūs tam skirti glaistai.
Kaip ir kokiais glaistais bus lyginamos sienos ar lubos, priklauso nuo tolesnės numatytos jų apdailos. Kad išvengti painiavos paviršių kokybės reikalavimuose, naudojamas Vokietijos ir Europos gipso gamintojų asociacijos parengtas paviršiaus paruošimo lygių standartas Q1-Q4, skirtas tinkuotų paviršių ir gipso-kartono plokščių apdailos darbams.
- Q1 lygis tinka paviršiaus dengimui plytelėmis. Paviršius neprivalo būti labai kruopščiai išlygintas.
- Q2 lygis tinka paviršiaus apklijavimui rupesnės tekstūros tapetais ar dažymui matiniais dažais. Reikalavimai sienų ir lubų paviršiams gana paprasti.
- Q3 paviršiaus paruošimo lygis aukštas. Q3 būtinas, jei sienas ar lubas norima padengti smulkios tekstūros tapetais arba dažyti.
- Q4 lygio paviršių paruošimas turi atitikti itin aukštus reikalavimus. Tai itin lygus paviršius, skirtas dažyti blizgiais dažais, klijuoti metalo ar vinilo sluoksniu dengtus tapetus, šilkinius gobelenus.
Kartais dar išskiriamas ir Q4 PLUS lygis, reikalaujantis ypatingai aukštos kokybės ir preciziško lygumo.
Kaip paruošiami paviršiai glaistymui?
Prieš glaistant labai svarbu įvertinti paviršių būklę – ar nėra sluoksnių, kurie trukdytų glaisto sukibimui, pvz., senų dažų. Juos reikėtų pašalinti. O gal paviršiai yra byrantys arba stipriai įgeriantys? Tokius paviršius prieš glaistymą būtina gruntuoti atitinkamais giluminiais gruntais. Numatytas glaistyti paviršius turi būti švarus, be dulkių, nuo jo reikia nugramdyti ar nušveisti švitriniu popieriumi galimus kliuvinius – užtiškusio tinko liekanas ir kt. Visos išdaužytos, įtrūkimai ir grioveliai privalo būti užtaisyti prieš glaistymą.
Patalpų kampai, tiek vidiniai, tiek ir išoriniai – tai vietos, kuriose labai išryškėja nelygumai, todėl preciziškas kampų glaistymas itin svarbus visai patalpos išvaizdai. Kokybiškas rezultatas pasiekiamas, kai išoriniams kampams išlyginti naudojami metaliniai perforuoti profiliai, o vidiniams kampams – specialios juostelės.
Sienų ar lubų iš gipso kartono plokščių glaistymas – tarsi atskira glaistymo darbų sritis. Nors gipskartonio plokštės gana lygios, tačiau, jas montuojant, neišvengiamai atsiranda vietos, kurios dažomoje sienoje neturėtų būti matomos. Tai plokščių sujungimo siūlės, tvirtinimo varžtų galvutės, kampai. Siūlių, varžtų galvučių, vidinių kampų glaistymui yra naudojamos armavimo juostos ir specialus siūlių glaistas.
Išoriniams kampams papildomai montuojami metaliniai apdailos kampai. Pradžioje užglaistomos varžtelių galvutės, po to – siūlės ir kampai. Kadangi dėl temperatūros ir drėgmės svyravimų pastatų konstrukcijos truputį “vaikšto” (t. y., plečiasi, traukiasi), glaistant gipskartonio plokščių sandūras reikia naudoti armavimo juosteles ir tinklelius – tai apsaugo nuo galimų įtrūkimų atsiradimo ateityje.
Kokios reikalingos glaisto džiūvimui sąlygos?
Labai svarbus faktorius kokybiškam glaistymui yra patalpos temperatūra. Ji negali būti žemesnė, nei 10° C. Nuo temperatūros priklauso ir glaisto sluoksnių džiūvimo trukmė yra apie 1 mm glaisto storio per 1 (vieną) parą.
Jokiu būdu nerekomenduojama bandyti „paspartinti” džiūvimo laiko papildomai šildant ar ventiliuojant patalpą. Rezultatas gali būti visai nepageidautinas – įtrūkimai, skeldėjimai, atšokęs glaistas. Panašaus neigiamo efekto galima tikėtis ir kitokiais būdais spartinant džiūvimą. Pvz., į paruoštą glaistą savo nuožiūra papildomai primaišant gipso ar kitokių kietėjimą greitinančių priedų.
Gerai išdžiūvę glaistyti paviršiai šlifuojami rankiniu arba mechaniniu būdu. Kampai šlifuojami rankomis, naudojant specialias šveitimo kempinėles ir šveitimo tinklelius. Pagrindiniai plotai šlifuojami mašininiu būdu, tuo pačiu susiurbiant šlifavimo metu atsirandančias dulkes. Dažomose patalpose ir juo labiau ant dažomų paviršių dulkių likti negali. Nušlifuotus paviršius prieš dažymą būtina nugruntuoti dažų gamintojų rekomenduojamais gruntais – jie suvienodina įgeriamumą, kad dažai tolygiai padengtų paviršių.
Kad glaistymo procesas būtų sėkmingas ir rezultatas puikus, glaistymo darbai patikimi tik didelę patirtį turintiems specialistams. Įmonės HireLabasBau lubų ir sienų glaistymo meistrai tokią patirtį turi ir darbus atlieka patikimai ir kokybiškai.